Specialistai išskiria išorinę vienatvę – taip pat žinomą kaip socialinę izoliaciją – ir vidinę vienatvę. „Vienatvė yra subjektyvi patirtis. Jūs galite jaustis atskirtas nuo žmonių nors esate jais apsuptas. Tai skiriasi nuo išorinės izoliacijos,“ sako gydytojas. Socialinė izoliacija gali prisidėti prie vienatvės, bet nebūtinai ją sukelti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tiek vienatvė, tiek socialinė izoliacija gali pakenkti sveikatai.

Vieniši žmonės linkę turėti prastesnę imuninę sistemą, didesnę riziką arterijų ligoms, širdies infarktui, hipertenzijai, demencijai ir yra labiau linkę į stresą.

Šios sveikatos problemos kelia didesnę riziką ankstyvai mirčiai. 2015 m. psichologijos mokslų metaanalizės rezultatai atskleidė, kad socialinė izoliacija ir vienišas gyvenimas yra susiję su ankstyva mirtim, iškeldami maždaug trisdešimt procentų didesnę mirties riziką.

Vieniši žmonės turi didesnį polinkį į prastą sveikatą dėl daug priežasčių. Jie yra labiau linkę į priklausomybes. Taip pat jie dažnai prastai maitinasi ir mažai juda. Negana to, vienatvė trukdo gerai išsimiegoti, o tai labai kenkia imuninei sistemai.

Vienatvę ir depresiją išgyvena tiek vyrai, tiek moterys. Kova su vienatve priklauso nuo psichinės sveikatos. Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, sergantys depresija, gali būti, kad sąmoningai save izoliuoja nuo kitų žmonių, tačiau, jei esate izoliuotas priverstinai, bendravimas internete gali sumažinti vienatvės jausmą. Vis dėlto Painalsas rekomenduoja tikrą kontaktą su žmonėmis. Užteks kelionių į bažnyčią, parduotuvę ar paprastų pasivaikščiojimų parke. Išeiti į lauką ir neužsidaryti namie yra be galo svarbu.